slėgtys

slė́gtys sf. pl. (1) 1. suslėgti burokų stambai: Padarėm jau slė́gtis Skp. Slėgčių kubilą davė ir burokų viedrą Pnd. Žiemą slėgčių deda, supjaustę žalibarščiuos ar barščiuos Šmn. Pasogos maža tegavo: kirbinę vyžų, kubilą slėgčių, viedrą burokų Kp. 2. žr. slėgos 1: Ant pamerktų linų uždėjo slėgtis Krč. 3. spąstai: Apsaugok mane nuog žebango, kurį anys man spend, ir nuog slėgčių piktodėjų BBPs141,9.